2011 m. balandžio 9 d., šeštadienis

Apie švytuokles

Visais amžiais išminčiai, gydytojai ir orakulai, astrologai ir pranašautojai naudojosi ant plono siūlo arba grandinėlės pakabintaismetalo ar kitos medžiagos svareliais, vadinamais švytuoklėmis arba svambalais.
Rašytiniai šaltiniai mini, kad Kinijos imperatoriai prieš 6 tūkstančius metų visur nešiojosi svambalą ir naudodavosi juo priimdami svarbius sprendimus. Švytuoklės buvo rastos ir faraonų sarkofaguose. Manoma, kad į senovės Egiptą jos pateko iš Indijos, o iš Egipto - į Graikiją. Senovės Graikijos mokyklose, kur viena iš pagrindinių disciplinų buvo medicina, taip pat buvo mokoma naudoti ir švytuoklę. Iš Graikijos švytuoklė vėliau pateko į Romą, iš ten ji pasiekė Vakarų Europą. Čia atsakymų dažniausiai buvo ieškoma ant siūlo pakabinus žiedą.
XIII a. pradžioje krikščionių bažnyčia išleido įstatymus, draudžiančius platinti švytuoklės naudojimo taisykles ir gaunamas pranašingas žinias. Švytuoklė buvo pamažu lyg pamiršta. Tik XVIII a. pabaigoje ji vėl išnaujo "atgimė". 

1 komentaras:

Puslapio peržiūrų praėjusį mėnesį