Kas ta aiškiaregystė?

Aiškiaregystė – tai vienas iš astralinio pasaulio reiškinių. Bet kuris fizinis pojūtis turi atitikmenį astraliniame pasaulyje, kuris yra atviras virpesiams, neužčiuopiamiems fizinių organų. Astraliniai jutimai priima šiuos virpesius, išverčia į fizinių jutimų kalbą ir perduoda sąmonei. Tokiu būdu astralinis regėjimas suteikia galimybę gauti astralinius virpesius dideliais atstumais, priimti juos per kietus daiktus, matyti eteryje minties formas ir panašiai. Astralinė klausa sudaro galimybę priimti astralinio garso virpesius dideliais atstumais tiek erdvėje, tiek laike, kadangi subtilieji virpesiai egzistuoja ilgai po savo atsiradimo. Kitiems astraliniams pojūčiams tinka ta pati taisyklė – visi jie yra fizinių pojūčių tęsinys.

Astralinius pojūčius turi visi žmonės, bet palyginus nedaug kas išugdo juos tiek, kad sąmoningai naudotųsi. Kai kam atsitiktinai blyksteri astralinis matymas, bet jie nesuvokia įspūdžių šaltinio, žinodami tik tiek, jog “kažkas atsirado smegenyse” ir dažnai stengdamiesi atsikratyti tokio įspūdžio kaip nereikalingų fantazijų. Pabundantys astraliniam regėjimui žmonės paprastai irgi sutrinka, nepasitiki savo pojūčiais, kaip vaikas, pradedantis gauti ir traktuoti savo įspūdžius apie išorinį pasaulį. Gaudamas garsinius ir regimuosius įspūdžius ir kombinuodamas juos su tuo, kas paliečiama, vaikas turi išmokti nustatyti atstumus, sukurti reljefą ir perspektyvą. Psichiniame pasaulyje pabundanti sąmonė turi nueiti tą pačią patirtį. Dėl to ir kyla sumišimas, nepatenkinami pirmųjų įspūdžių rezultatai.